Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje: |
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
Vienerių rūmų parlamentas – įstatymų leidžiamosios valdžios organizavimo forma, kai parlamentą sudaro vieneri rūmai, priimantys įstatymus ir veikiantys kaip vienas organas.
Vienerių rūmų parlamentai sudaro beveik 60 % nacionalinių parlamentų pasaulyje. Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje ir Danijoje, tokia sistema susiformavo panaikinus vienerius iš dvejų parlamento rūmų, o kitose, pavyzdžiui, Švedijoje, sujungus abejus rūmus į vienerius. Kai kuriose valstybėse antrųjų rūmų niekada nebuvo. Pagrindinis vienerių rūmų sistemos privalumas – paprastesnis ir spartesnis įstatymų leidybos procesas, nes nekyla nesutarimų tarp parlamento rūmų. Šalininkai taip pat pabrėžia mažesnes administravimo išlaidas, kadangi reikia išlaikyti mažiau institucijų. Be to, vienerių rūmų parlamentai neretai laikomi demokratiškesniais ir veiksmingesniais. Dvejų rūmų sistemos šalininkai teigia, kad antrieji rūmai padeda riboti daugumos galią ir užtikrina papildomą teisėkūros kontrolę. Kita vertus, kritikai pažymi, kad šią funkciją gali atlikti ir kitos institucijos, pavyzdžiui, teismai ar konstitucinės priežiūros mechanizmai. |
birželio 11 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
Vestgotų karalystė (lot. Regnum Visigothorum, got. Gutþiuda Þiudinassus) – ankstyvaisiais viduramžiais Vakarų Europoje egzistavusi valstybė, kurią sukūrė germanų tauta vestgotai. Ji egzistavo 418–720 m. dabartinės Ispanijos, Portugalijos ir pietų Prancūzijos (Oksitanijos) teritorijose.
 Vestgotai buvo viena germanų genčių, užplūdusių Vakarų Romos imperiją po vandalų ir svebų antpuolio. Jie jau buvo priėmę krikščionybę, tačiau išpažino arijonizmą. 410 m. jie užėmė Romą ir pagrobė imperatoriaus seserį Galą Placidiją. Vadovaujami Ataulfo, jie siaubė imperijos teritorijas Pirėnų pusiasalyje ir Akvitanijoje. Kada Ataulfas vedė Galą, imperatorius Honorijus pavedė jam ginti Romos imperijos teritorijas nuo kitų germanų genčių, o 418 m. atidavė valdyti jiems žemes Akvitanijoje, Garonos slėnyje. Įsitvirtinę Tolose, vestgotai ėmė plėsti savo karalystės teritorijas imperijos sąskaita. Tiesa, jie ir toliau tęsė veiklą kaip romėnų sąjungininkai: 451 m. Teodorikas I padėjo romėnams sustabdyti hunų antplūdį, o Teodorikas II 456 m. nusiaubė pagrindinę jėgą romėnų Ispanijoje – svebus. Savo karalystę vestgotai pradėjo konsoliduoti valdant Eurikui (466–84). Užkariavimų metu jis iš Romos paveržė didžiąją dalį Akvitanijos ir beveik visą Ispaniją, palikdamas svebams tik šiaurės vakarinį pusiasalio kampą. Romos imperijai galutinai žlugus 486 m., vestgotai išlaikė šias valdas. Kadangi jų sostinė buvo Tulūza, neretai karalystė įvardijama kaip Tulūzos karalystė (lot. regnum Tolosanum). Šios savaitės iniciatyva yra Gotai. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
